|
Distrofikų kalbos
Distrofikas žiūri į lėkštę makaronų ir lemena gailiu balseliu:
- Sesute! Šiandien vėl vakarienei vamzdžiai!
Distrofikas klausosi radijo:
- Vėjas pietvakarių...
- Na štai, vėl šalia parduotuvės praskrisiu.
Į distrofikų palatą įeina budintis gydytojas, aplink apsidairo:
- O kur Petriukas?
- Palindo po lova gaudyti tarakonų...
Staiga iš po lovos kovos garsai ir uždusęs Petriuko balsas:
- Ach tu, bjaurybe, rankas išsukinėji?!
Į distrofikų palatą atnešė pusryčius. Prieš ligonį padėjo lėkštę su manų koše. Prie lėkštės atskrido musė. Ligonis liūdnai klausia medicinos seselės:
- O čia mums abiems?
Kalbasi palatoje distrofikai:
- Jonai, padėk atsiridenti tabletę, man laikas vaistus gerti.
Jonas:
- Tu geriau Stasio paprašyk, - jis stiprus - maikę nešioja. |
